Kush ka para do tė ngrohet, kush nuk ka do tė ngrijė

Kush ka para do tė ngrohet, kush nuk ka do tė ngrijė Mitrovicė - Ndonėse dimri kalendarik tashmė ka filluar dhe qysh nė javėn e ardhshme...Foto 1/1
Nga M-Magazine E Mėrkurė, 28 Dhjetor 2011 | 13:00

Mitrovicė - Ndonėse dimri kalendarik tashmė ka filluar dhe qysh nė javėn e ardhshme priten ditė mė tė ftohta, atėherė ngrohja pėrsėri mbetet preokupim kryesor nė buxhetin familjar.

Kush e di pėr tė satėn herė pyesim se cila ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr t’u ngrohur, ngase me rėnien e temperaturave ne na bien ndėrmend ēmimet e lėndėve djegėse. Ku janė mundėsitė, ngrohja mė ekonomike ėshtė ajo qendrore. Ngrohja me energji elektrike ėshtė gjithsesi mė e shtrenjta, por nė banesat ku nuk ka ngrohje qendrore ose mundėsi pėr t’u ngrohur me dru, atėherė njė ndėr mundėsitė ėshtė ngrohja me stufa termo-akumuluese, sistemet klimatike dhe mundėsitė tjera pėr ta ngrohur trupin me energji elektrike.

Se sa pastaj do tė vijė fatura e energjisė elektrike nė fund tė muajit varet nga termoizolimi, nevojat jetėsore dhe temperaturat e jashtme.  Deri diku ndihmon edhe veshja e trashė dhe mbajtja e termostatit nė temperaturė 18-20 gradė. Ngrohja me energji elektrike nėpėr shtėpia ėshtė mė e shtrenjtė, ngase banesat janė nė shtrojerė tė njėra tjetrės, kurse shtėpitė, pėrveē kėsaj mangėsie, zakonisht kanė edhe sipėrfaqe mė tė madhe. Ngrohja vėrtetė ėshtė e shtrenjtė, mirėpo pa tė nuk bėnė.

Ngrohtorja e Qytetit nė  veri tė Mitrovicė, qė nga mesi i tetorit, po punon me kapacitet tė plotė. Lėndėt djegėse po i siguron pushteti lokal. Sivjet rreth 150 banesa, pėrkatėsisht rreth 10 mijė kuadrat tė banesave tė reja janė kyēur nė ngrohtoren e qytetit. Ngrohtoren e qytetit nuk e shfrytėzojnė pėr ngrohje njė numėr i madh i ndėrtesave kolektive nė qytet pėr shkak tė statusit juridik tė padefinuar tė banesave, por edhe pėr shkak tė dėmtimit tė madh tė rrjetit sekondar. Nė Ngrohtore thonė se kjo lloj ngrohjeje ėshtė mė e lira.

“Kur qytetarėt, pėrkatėsisht pronarėt e banesave ta sigurojnė rrjetin e vet, ne me kėnaqėsi do t’i kyēim nė ngrohtoren tonė, e cila, gjithsesi, ėshtė mė e lira nga tė gjitha energjitė tjera. Ēmimi pėr metėr katror tė hapėsirave tė banimit ėshtė 55 dinarė, kurse nė Beograd 80 dinarė, kėshtu qė llogaria mujore pėr njė banesė tė pėrmasave 60 metra katror ėshtė rreth 3 mijė dinarė. Ēmimi ėshtė mė i lirė edhe me qėllim tė motivimit tė qytetarėve qė tė investojnė nė rrjetin e tyre sekondar dhe qė ta kuptojnė se ngrohja e tillė ėshtė mė e lira”, thonė nė ngrohtoren e qytetit. Ngrohtorja e Qytetit i ngrohė shkollat, konviktet e studentėve, fakultetet dhe, sipas nevojės, spitalin. Sezoni i ngrohjes zgjat deri mė 15 prill.

Seē ditė e mė shumė po shtohet numri i atyre qė po ngrohen me dru. Ndonėse njė metėr kub dru sillet prej 30 deri nė 40 euro, kur llogariten tė gjitha, varėsisht nga sipėrfaqja e banimit qė ngrohet dhe nga sa orė nė ditė, as ky variant nuk del aq i lirė. Pėr kėtė arsye disa e shfrytėzojnė ngrohjen e kombinuar me dru dhe me energji elektrike, nė mėnyrė qė, deri diku, tė dalin sa mė lehtė nga dimri.

Milenko Jeftiqi jeton nė banesė. Ai thotė se derisa nuk paguhej energjia elektrike ai ngrohej kryesisht me tė. “E shfrytėzoja njė stufė termo- akumuluese dhe njė nxehėse prej kuarci. Mirėpo, qė nga viti 2009, kur po obligohemi qė t’i paguajmė faturat e energjisė elektrike, mė ėshtė dashur qė tė pėrcaktohem pėr njė ngrohje mė tė lirė dhe mė ekonomike. E kam blerė njė stufė tė druve. Kubiku i druve tė gatshme pėr ngrohje aktualisht nė Mitrovicė po kushton rreth 33 euro. Nė pranverė i kam blerė 3 metra dru dhe po ma qet mė lirė. Po gjendem disi, ngase pensioni qė gėzoj nuk po mė mjafton pėr shpenzimet mujore, por po u frikohem edhe avarive dhe ndėrprerjes sė energjisė elektrike nga disa ditė rresht”, thotė Milenko.

Mirėpo, ėshtė fakt se qytetarėt e Mitrovicės edhe mė tutje janė tė vendosur qė tė ngrohen me energji elektrike. Dėshmia mė e mirė pėr kėtė ėshtė konsumimi i madh i energjisė elektrike. Madje, shumė herė, pėr shkak tė shpenzimit enorm tė energjisė elektrike shkaktohen avari tė pėrmasave tė mėdha, kurse nga KEK-u pėr ēdo ditė vijnė apele pėr kursimin e energjisė elektrike.

Nada Milenkoviqi me familjen e saj po ashtu jeton nė banesė. Mirėpo, edhe ajo, si shumė qytetarė tė tjerė, ngrohet kryesisht me energji elektronike.“Nuk kemi shporet tė druve. Me vite ngrohemi me energji elektrike. Natyrisht, derisa nuk e paguanim, jo vetėm unė por shumica prej nesh shpenzonim shumė mė tepėr. Mirėpo, prej se ka filluar pagesa, jemi shumė mė tė kujdesshėm se sa po shpenzojmė. Pėr kėtė arsye, bojlerin dhe makinėn e larjes sė rrobave i lėshojmė vetėm natėn, kur energjia ėshtė mė lirė. E di se po ta shfrytėzoja ngrohjen me dru do ta kisha mė lirė, mirėpo po jetoj nė banesė ku oxhaku nuk ėshtė fare nė funksion, ngase ėshtė mbushur bėrllok dhe mbeturina tjera, kėshtu qė jam e detyruar tė ngrohem duke e shfrytėzuar energjinė elektrike”, thotė Nada. Situata pak a shumė ėshtė e njėjtė pėr ēdo dimėr. Bashkėqytetarėt tanė thonė: “Do tė ngrohesh gjatė kėtij dimri, sikurse edhe dimrave tjerė, pėr aq sa lejojnė mundėsitė financiare, qė do tė thotė se kush ka para do tė ngrohet e kush nuk ka do tė ngrijė”.